- žiaurenti
- žiaurénti, -ẽna, -ẽno tr. 1. Srv, Vad pamažu valgyti, kramtyti: Bėdos be dantų – žiaurenù žiaurenù, nesukramtau Pc. Ką tu tą plutą žiaurenì, ar negali pasiimt minkštimo Šd. Tylėdami žiaurena sausą košę LMD(Krkn). Nepeiktum dabar nė jokios [košės], žiaurentum nors ir be spirgučių rš. 2. E(Sml) ėsti: Avelė žiaurena Rgv. \ žiaurenti; sužiaurenti
Dictionary of the Lithuanian Language.